Post-šventiniai mėnesiai skriete praskriejo ir atvijo į Leonardo pabaigą, paskutinįjį savaitgalį paminėjom architektų vakarėlyje su vienu virtuvės šefu būryje, kas buvo visai įdomu mums, bet nežinia kiek jam.
...skaityti toliau...Ispanija
Baigėsi šventės ir sugrįžo darbų metas. Su šia pertrauka baigėsi ir 2/3 praktikos laiko (gal truputėlį ir daugiau), kuris skriete skrieja vejamas įvairiausių užduočių ir atradimų.
Kaip tik prieš šventės turėjome išvyką į statybų darbus. Kartu su kitais praktikantais apėjome ir iššniukštinėjome ankstesniame įraše minėtą Barceló turgų, kuris jau greitai bus atviras visuomenei. Tad ta proga kol kas norėčiau pristatyti patį projektą, kuris su savo atsiradimu keičia miesto gyvenimo ritmą ir piešia dar vieną Madrido veidą.
...skaityti toliau...MADRIDAS
–
Jei užduočiau klausimą: „ką gali rasti šiame mieste? kuo jis ypatingas?“ ar atsakytum greitai? Kiek laiko ieškotum tinkamos asociacijos?1
–
Jei tai būtų Barselona, turbūt per pirmas sekundes į galvą šautų Gaudi ir jo nebaigti maldos namai, Sevilija iškiltu savitu mudejar stiliumi su korida… O kiti Europos miestai? Kopenhagos neįsivaizduotum be dviračių (ir nesvarbu buvai tu ten ar ne), o Amsterdamo be vandens kanalų. Tačiau Madridą sunku įprasminti vienu ryškiu, konkrečiu bruožu tiek architektūriniame, tiek socialiniame kontekste.
Būtent šis neaiškus veidas, greičiau daugiasluoksniškumas, pačių miestiečių yra suprantamas kaip miesto problema, kurią pastarąjį dešimtmetį buvo bandoma spręsti. O tai buvo (ir yra) daroma labai įvairiai.
...skaityti toliau...Re/cycling – perdirbimas, antrinis panaudojimas, cikliškumas
Kapinės gyviesiems
Gyventi kukliai ir taupiai Barselonoje įprasta nuo seno. Nuo 1723 iki 1833 Barselonoje (dabartinio senamiesčio ribose) gyventojų padaugėjo 4 kartus (nuo 30 000 iki 120 000). Miestas buvo toks tankus ir suspaustas, kad stogais galėjai nukeliauti nuo vieno gynybinės sienos perimetro krašto iki kito. Gatvės siauros, o vieninteliai neužstatyti plotai – kapinaitės prie bažnyčų. Nebebuvo kur dėtis: visus kapus išklojo akmeniu ir atidavė gyviesiems. Dauguma šiandien senamiestyje esančių aikščių atsirado būtent taip (pagal Manuel de Solà-Morales, Deu lliçons sobre Barcelona – Dešimt pamokų apie Barseloną”).
...skaityti toliau...
Gyvenu ir dirbu Barselonoje, rajone El Born. 20 minučių iki jūros, centrinės pėsčiųjų alėjos ar zoologijos sodo. Gatvės siauros ir vingiuotos, pastatai seni ir dauguma sienų “perdirbtos” dešimtis kartų. Studija įsikūrusi Carrer Sant Pere Mes Alt (Aukštesniojo Švento Petro gatvėje). Pirmame aukšte vitrinas atveria tekstilės gaminių parduotuvėlės, o vakarinis fasadų perimetras riboja senamiestį nuo Eixample – tiesiomis gatvėmis supjaustyto rajono.
...skaityti toliau...