leonardo@archfondas

Nors vasara ir rodos niekas kitas nerūpi tik kaitri saulė, gaivus vasaros vėjas ir žydra jūra, bet būna, mintis nenori pabėgti iš galvos. Ši mintis, kuria noriu pasidalinti yra apie  Roterdamo tarptautinę  architektūros bienalę. Įdomu tai, kad Roterdamo miestas bienalei yra pasirinktas neatsitiktinai. Jis ypatingas. Per II pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas ir lyg šių dienų tapęs, kaip olandų architektai sako, puikia „smėlio dėže“ architektams. Tai sužinojus supratau, kodėl mūsų ofiso biblioteka turi atskirą skyrių „Roterdamas“. Taigi jau penktus metus iš eilės čia vyksta Roterdamo tarptautinė architektūros bienalė ir šį kartą pagrindinę bienalės parodą „Making city“ projektavo Kossmann.Dejong ofisas.

„Kaip mes kuriame miestus?“ Šis klausimas pagrindinė bienalės parodos „Making city“ ašis. Miestuose vykdoma urbanizacija sukuria milžiniškas politines, socialines, ekonomines ir aplinkosaugines problemas. Apie 2050 metus 7 iš 9 milijardų gyventojų gyvens miestuose. Šių metų bienalės šūkis” No cities, no future”. Miestuose  mūsų laukia geresnė ateitis, tik tuo atveju jei jis yra geriau valdomas, suplanuotas ir suprojektuotas nei yra šiandien. Parodos organizatoriai nori pakviesti visus į parodą, kurie yra svarbūs miestų kūrimo procese : valdininkus, politikus, verslininkus, projektuotojus ir piliečius. Jei jau kuriame miestus tai turime tai daryti kitaip: kuriant stiprias sąjungas, labiau planuojant urbanistinius procesus ir projektavimą iškeliant kaip svarbiausią darbą šiame procese.

Pati paroda kalba kokie miestai bus ateityje ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka projektuotojas. Paroda pasakoja apie miestus kaip apie problemą, bet tuo pačiu kaip apie galimybę. Miestai gali būti atsakymas į XXI amžiaus uždavinius, bet jei patį miestą organizuosime ir planuosime kitaip. Parodoje pateikti 34 miestų projektai, kurie pasakoja kaip dirbama prie miestų šiandien, kad ateityje jie būtų tinkamesnė erdvė gyventi. Atrinkti projektai iš tokių miestų kaip Niujorkas, Paryžius, San Paulas, Delhis, Roterdamas, Haga, Groningenas, Almere, Guatemala, Briuselis, Veneto parodo, kad standartinių sprendinių nepakanka ir į miestų kūrimo procesą reikia įtraukti kuo daugiau įvairių disciplinų. Tik tada miestuose išsispręs socio-ekonominės ir ekologinės problemos su kuriomis susiduriame dabar. Paroda “Making city” taip pat nagrinėja santykį tarp planavimo, projektavimo ir politikos.

Pagrindinės parodos temos yra ekonomika, ekologija, demografija, kurios dar smulkinamos į devynias potemes ( reusing the existing city, reinventing the economy , city as social ladder, living with water, productive landscape, crossing borders, accommodating for the mass, densifying the city, boxes don’t make cities), kurios parodoje perteikiamos spalviniu žymėjimu ant grindų.

..dar norėčiau sudrumsti šią blog‘o nejaukią tylą ir brūkštelėti  keletą  VAU istorijų apie Kossmann.Dejong ofisą. Čia kartu su vadovais prie parodų projektavimo darbuojasi apie 20 žmonių: trys grafikos dizaineriai, baldų dizaineris, keli scenografai, architektai, antropologas, interjero dizaineriai ir žinoma yra dar administratorė ir buhalterė. Kolektyvas įvairiapusiškas ne tik specialybine prasme, bet ir tarptautinis: olandai, vienas vokietis,  trys šveicarai ir dvi italės.

Pirmasis VAU buvo kai pamačiau savo darbo stalą su Mac kompiuteriu. Nors vėliau patyliukais burbėdavau, kur vėl staiga dingo visas vaizdas, kodėl viskas olandų kalba. Didžiausias iššūkis – naujos programos: Vectorworks ir Cinema 4D, kurias teko mokytis stažuotes metu.Pradžiai raukiausi kaip citriną suvalgius, nes būdavo sunku net liniją nubrėžti. Pritrūkusi kantrybės daugiau eskizuodavau ranka ir man tas patiko. Po keturių mėnesių praktikos, perkandusi kompiuterio ir programų subtilybes labai džiaugiuosi įgyta patirtimi.

“NDSM – Wharf” tai buvusi laivų statykla upės IJ krante, Amsterdamo šiaurėje. Dabar tai – kuo tikriausia įvairių subkultūrų Meka. Kūrybos ir darbo erdvę čia atradę daugelis įvairių meno disciplinų atstovų ar verslininkų. Tai terpė, kurioje bendradarbiauja nepriklausomos organizacijos, vienos iš kitų semiasi įkvėpimo ir vysto naujas iniciatyvas.

1999 grupė menininkų, teatro prodiuserių, riedutininkų ir architektų susitelkė į “Kinetic North” bendruomenę ir “užskvotino” tuščius nenaudojamus pastatus. Buvusios laivų statyklos teritorijos pervystymo koncepcija buvo pasiūlyta miesto tarybai, kuriai susidomėjus ir pritarus, pilna koncepcija išvystyta 2002. Šiuo metu NDSM prieplauka gauna subsidijas iš Amsterdamo miesto tarybos tolimesniam vystymui ir ketina užimti didžiausią, kultūrą “veisiančios” platformos poziciją. Vieta ideali rengti parodas, bandymus, mažo ir didelio mastelio vaidinimus – performancus, festivalius, ir daugybę kitokių renginių.

Sveiki visi. Smagu, kad pagaliau startavo dienoraštis. Gaila, tik dabar, kai jau esu namuose, pirmoji iš visų „Leonardų“ patyrus visus Amsterdamiškus džiaugsmus ir rūpesčius. Būčiau neabejotinai paspalvinus šiuos puslapius įvairiausiais išgyvenimais, ne tik architektūriniais : D  Gaila, gal nebebus mano pasakojimai tokie gyvi ir pulsuojantys įspūdžiais, kaip kad būtų buvę iškart, bet pasistengsiu. O gal kaip tik dabar, atsitraukus, galima geriau viską įvertinti, susidėlioti į tinkamas vietas?

Taigi, teks pasakoti atbuline tvarka.

Pirmiausia apie vieną iš paskutinių ekskursijų/kelionių Amsterdame. Kelių laipsnių minuso šaltukas gal ir ne pats geriausias lauko ekskursijoms, tačiau mes drąsios.Taigi:

Kelionės tikslas: Bijlmermeer rajonas Amsterdame.

Keliautojos: Karilė, Vita, Giedrė

Impulsas: atsisveikinimo pokalbyje su Archis paklausiau, ką dar Amsterdame aš turėčiau pamatyti be jokių abejonių, mat buvo likęs dar visas savaitgalis iki išvykimo. Arjen išsyk įspėjo, kad dar nebūsiu mačius vieno gyvenamojo rajono ir ištarė kažkokį painų pavadinimą „Beeiaejmerr rmer“, aš aišku nieko nesupratau (turėjau bėdų suprast apskritai visus pavadinimus, nes olandų tarimas tikrai ypatingas…), paprašiau užrašyti, o po to dar ir žurnalu Archis buvau apdovanota su visu išsamiu straipsniu apie gyvenamojo rajono Bijlmermeer regeneraciją.