leonardo@archfondas

Denmark baby

Beveik viskas ką girdėjote apie Daniją yra tiesa. Vikingai, dviračiai, laimingi žmonės, skandinaviškas dizainas, šalti pietūs ir daug lietaus. Tačiau tai galiu pasakyti tik dabar. O kelionė čia prasidėjo prieš gerus du su puse mėnesio kai dar nežinojau, kad Arhusas iš tikrųjų yra Orhusas.

Susikrovęs savo bagažą saulėtą rugsėjo 7tos popietę klestelėjau į vieno iš Lietuva-Danija maršuto mikroautobuso sėdynę kartu su tautiečiais nusprendusiais laimės ir pinigo ieškoti svetur. Ekipažą sudarė panevežietis studijuojantis Odensėje, nesiskiriantis su degtinės buteliu vyriškis, dvi prostitutės, šaltkalvis ir vyras kuris kaip pats sakė už pinigus padarys viską. Parą trukusi kelionė pagaliau pasiekė tikslą ir su visa manta išsilaipinau Aarhuse, kuriame tuo metu kaip tik vyko didžiausias metų festivalis. Patekau į performansų, koncertų, parodų ir atsitiktinių pažinčių srautą. Didesnėse miesto aikštėse atsiradę pavilijonai tapo pjedestalais ir arenomis gatvės šokiams, performansams ir kitokioms kultūrinėms demonstracijoms. Žmonės užtvindė gatves ir bendra atmosfera priminė Vilniaus sostinės dienų ir Kultūros nakties hibridą.

Aarhusas (Orhusas, Aa=O) yra antras pagal dydį po Kopenhagos Danijoje. Miestas nedidelis, tačiau gali išties daug kuo pasigirti: jūra, mišku, jaukiu senamiesčiu, netgi kanalu besitęsiančiu pagrindine gatve. Arabiškais rajonais ko gero nesigiria, tačiau vienas toks irgi egzistuoja. Nors tai ir nėra Europos architektūros meka, tačiau tradicinis daniškas stilius puikiai susigroja su su šiuolaikinėm architektūrinėm intervencijom. Vienas sėkmingiausių pastatų, iškart po pastatymo tapusių miesto simboliu, yra Aros muziejus, karūnuotas Olaffur Eliasson vaivorykštiniu žiedu. Vizitas čia pigesnis nei Eifelio bokšte, o viršuje galima pamatyti gyvenimą naujom spalvom.  Besivystanti įdomi teritorija buvusioje traukinių stotyje yra Godsbanen, kuri dabar tapo menininkų, kūrybinių dirbtuvių ir įvairių koncertų ir urban vakarėlių prieglobsčiu. Ši vieta ruošiasi naujai evoliucijai, už kurią dabar atsakingas ofisas, vadinamas SLETH.

Fantastiškas dalykas yra dviračiai, kurių gatvėse kokius tris kart daugiau nei automobilių. Ir miesto infrastruktūra jiems ypač palanki, kadangi atstumai nėra dideli ir dviračių taikai klojasi lygiagrečiai kiekviena gatve. Tad atvykus pirmas rimtas pirkinys ir buvo dviratė transporto priemonė. Jau nebepamenu, ką reiškia pėsčiam kur nors eiti.

Nors Danijoje lyja 200 dienų per metus, tačiau apsiniaukę veidai šalyje retas atvėjis. Ramybė, pastovumas, atsipalaidavimas ir gera nuotaika tiesiog tvyro ore. Ne be reikalo tituluojamos „laimingiausios šalies pasaulyje“ Danijos paslaptis be dėmesio paprastiems kasdieniams dalykams  glūdi ne kame kitame o socialinėse garantijose. Nemokama sveikatos apsauga ir studijos – masalas Lietuvos studentams rinktis būtent šią šalį. O ir bedarbių pašalpos tokios, kad galima pragyventi ir dar vieną kitą kartą alaus su draugais savaitgalį išgerti. Tad kam čia persidirbti?

Linkėjimai iš dviračių šalies. Apie darbą, danišką dizainą, ofiso pramogas ir tai, kas dar nenutiko, kitą kartą.