Kalėdinis Volume #34
Penktadienis, paskutinė darbo diena prieš šventes. Archis kolektyvas nekantriai stumia laiką ofise laukdami kalėdinių dovanų kurias šiandien žadėjo pristatyti kurjeris. Laukiame nuo devynių ryto, nors darbas dažniausiai pradedamas dešimtą valandą. Vidurdienį veiklų ofise jau beveik nebeliko, bet siuntinio vis dar nėra. Arjenas, Volume vyriausiasis redaktorius, nieko nesakęs kažkur išskuba ir netrukus vėl grįžta. Laukiame toliau. Visi nekantraujame ir stebimės, kodėl Archis niekada negauna iš spaustuvininkų kurjerio telefono numerio. Net Lilet kuri įprastai sėdi gretimoje patalpoje ir tik retkarčiais užsuka pas mus aptarti darbinių klausimų šiandien laiką leidžia drauge. Arjenas negalėdamas ilgiau laukti atskleidžia savo trumpo dingimo priežastį – ant stalo atsiranda oliebollen ir truputis vyno. Nejudinami skanėstai drauge su mumis laukia siuntinio. Suskambus Lilet telefonui visi nutyla ir įdėmiai klausosi pokalbio nuotrupų. Aštuonios valandos laukimo baigėsi! Vairuotojas pasiklydo, bet dabar jau viskas gerai ir už keleto minučių jis bus čia.
Pagaliau mūsų rankose šviežutėlis Volume žurnalo numeris „City in a box“. Numeris skirtas naujųjų miestų temai, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo nenauja. Dvidešimtajame amžiuje demografinių pokyčių užkluptos Vakarų valstybės statė naujus didmiesčių palydovus, karinius, pramoninius, mokslo miestus ir miestelius, o nuo jų neatsiliko ir visas sovietinis blokas. Nieko naujo ir tai, kad karštinei atslūgus estafetę perėmė Indija, Kinija ir Vidurinieji Rytai. Ambicijos čia žymiai didesnės, tačiau įdomus ne tik procesų mastelis. Vis daugiau miestų stato ne pačios valstybės, bet stambios kompanijos. Jų siūlomi miestai yra milžiniškos paklausos paskatintas, nesunkiai tiražuojamas rinkos produktas. Parduodamas gali būti ne tik miestas, pastatai, bet ir miesto projektas, verslo planas, partnerių tinklas, galimybės plėtoti savo verslus naujai pastatytame mieste ir t.t. Tai nebėra nekilnojamojo turto vystytojams įprastas modelis kai statoma iš skolintų pinigų, tada viskas parduodama ir gauti pelnai vėl investuojami į naujus projektus. Nauji verslo modeliai žymiai originalesni, bet deja negarantuoja, kad miestas taps patrauklia vieta gyventi.
Ką man teko veikti dirbant su šiuo žurnalo numeriu? Remdamasis mūsų partnerių „New Town Institute“ surinktais duomenimis sudarinėjau preliminarų naujųjų miestų žemėlapį, braižiau naujųjų miestų partnerių schemas kurių kelios netgi papuolė į galutinę žurnalo versiją (dizainerė kažkodėl jas įkėlė pernelyg dideles, bet tiek jau to). Dar teko informacijos sraute atskirti pelus nuo grūdų įvardinant kompanijas investuojančias į urbanistinius tyrimus arba tiesiog miesto iniciatyvas ir žinoma surinkti didžiuosius naujųjų miestų ir „Smart City“ rinkos žaidėjus. Visos žaidime dalyvaujančios korporacijos kaip papūgos kartoja, kad šis rinkos segmentas gali būti vertas nevieno trilijono dolerių ir jo atsikąsti tikisi tokie vardai kaip IBM, Cisco, HP, Samsung ir daugelis kitų. Kitas mažiau intriguojantis, bet nemažas darbas buvo išrašinėti milžinišką kiekį interviu žmonių, kurie tiesiogiai dirba su naujai statomų miestų projektais (Jonathan Thorpe, Luc Speisser, Scot Wrighton, Jean – Louis Massaut, Simon Giles). Sultingiausi interviu išspausdinti žurnale ir tikrai verti dėmesio visų kuriuos domina naujų miestų kepimo virtuvė.
Reziumė: visi traukiam į knygynus pirkti naujojo numerio arba prenumeruojame Volume kitiems metams, nes nauji prenumeratoriai turėtų nemokamai gauti dvi Archis publishers knygas. Mano mėgstamiausios yra „Mokum“ alternatyvus Amsterdamo miesto gidas ir šaunus skaitalas „2067: The Legacy“ kuriame puikuojasi Herman Hertzberger, 2012 Architects, Ronald Wall, Floris Alkemade, ZUS, Wouter Vanstiphout, Michiel Riedijk, Winy Maas, Dirk Sijmons, Salomon Kroonenberg, Juhani Pallasmaa vardai.
Gražių švenčių!
Matas Šiupšinskas
