leonardo@archfondas

"Architektūros fondo" dienoraštis apie Leonardo da Vinci programos projektą*

Kelionė į periferiją

Pagaliau Amsterdame optimistinės orų prognozės! Kol lauke dar nepasidarė visiškai šilta, skubu parašyti naują įrašą, nes nujaučiu, kad vėliau laisvalaikiu sėdėti palinkus prie kompiuterio taps tiesiog nepadoru.

Taigi, šį kartą noriu pasidalinti įspūdžiais iš prieš gerą mėnesį vykusios Archis ir Volume ekskursijos. Kadangi Volume#35 Insert dalies tema buvo struktūralizmas, aplankėme keletą svarbesnių šio stiliaus pastatų Olandijos rytuose.

Pirmas sustojimas – Hermann Hertzberger projektuotas Central Beheer draudimo kompanijos ofisų pastatas Apeldoorn miestelyje.

Central Beheer ofisų pastatas iš aukštai

1974 metais realizuotas pastatas – iš 9×9 m betoninių modulių sudėta erdvinė matrica – savo struktūra ir plano sandara oponavo tuo metu populiarėjusiai open-space ofisų idėjai. Tikslas buvo sukurti erdvę, kurioje „darbuotojai jaustųsi kompanijos bendruomenės dalis, tačiau nebūtų pasimetę minioje“. Santykinai nedideles ir neapdailintas modulinių kubų erdves kompanijos darbuotojai ilgainiui modifikavo ir dekoravo, o jei tikėti informacija pateikiama internete – kai kurie netgi atsinešė jiems patinkančius baldus iš savo namų. Ilgą laiką architektūros piligrimams pastato vidus atsiverdavo prieš tai suderinus atvykimo laiką su atsakingais asmenimis. Deja, daugiau ši galimybė nebeegzistuoja, tad teko pasidžiaugti tik keistai žaviai nefotogeniška pastato išore.

Central Beheer

Central Beheer viduje

Pakeliui link kito ekskursijos taikinio kolegos parodė ir dar štai tokį, mažumėlę keistą pastatą pačiame Apeldoorn miestelio centre. Turbūt nebūčiau sugebėjusi atspėti, bet pasirodo tai yra miestelio rotušė.

Apledoorn rotušė

Kitas nemenką įspūdį palikęs ekskursijos objektas – Piet Blom projektuotas, taip pat 1974 metais realizuotas, socialinio būsto kompleksas Hengelo miestelio prieigose (periferijos periferijoje, kaip pastato vietą įvardijo Volume redaktorius). Socialinio būsto projektavimas šalyje turi stiprias ir senas tradicijas – vykdant XX a. pradžioje numatytą programą, tokios tipologijos pastatai architektams neretai tapo saviraiškos ir ieškojimų erdve. Pastarasis Piet Blom projektas man atrodo viena iš įspūdingesnių šio reiškinio iliustracijų. Iš išorės šis gyvenamas kompleksas neatrodo labai ypatingas, tik sunkoka suprasti, kodėl paprasti dvišlaičiais stogais dengti namukai yra gerokai atkelti nuo žemės. Tačiau vaikštant po vidinius kiemus pradeda skleistis keista ir įtraukianti keleto lygių struktūra, lyg koks atviras labirintas.Naudotos paprastos ir pigios medžiagos sudaro keistą derinį su dosnia (nerandu tinkamesnio žodžio) erdvine sandara.

Kasbah kompleksas iš aukštai

Kasbah iš išorės

Kasbah vidiniai kiemai

Praėjus mėnesiui laiko po susidūrimo akis į akį ir bežiūrinėjant šių pastatų planus kompiuterio ekrane, man jie atrodo lyg truputį per keisti, kad būtų tikri, su geru utopijos prieskoniu.

Tiesa, už nuotraukas dėkoju ekskursijos bendražygiui Matui.

Ir pabaigai, kad viskas nebūtų per daug architektūriška, negaliu nepasidžiaugti Amsterdamo žąsimis, kurios pačiame miesto centre išdidžiai minta pavasariniais krokais!

Žąselės

Urtė

0 comments
Submit comment