leonardo@archfondas

"Architektūros fondo" dienoraštis apie Leonardo da Vinci programos projektą*

1 nugalėtojas, 9 garbės paminėjimai. Tarp kurių ir MAP Architects projektas.

Viena iš įdomesnių patirčių MAP Architects ofise – tarptautinis M o v e d  t o  c a r e  konkursas, organizuojamas britų labdaros organizacijos Building trust . Pirmame įraše buvau užsiminus apie netikėtas atsakomybes – vadovavimas konkursui – buvo viena jų. Keturių žmonių komanda ir Davidas Garcia (pirmas iššūkis – Davidą pagauti ir gauti mums reikiamus atsakymus).

...skatyti toliau...

Jau grįžus iš šešių mėnesių praktikos “SeArch” ir prisimenant visą šį laiką galiu pasakyti – tai buvo ir puiki architektūrinė patirtis, ir nuotykis! Atrodo laikas taip greit pralėkė, bet matant nuveiktus darbus, projektus, aplankytas vietas, sutiktus žmones, rodos, kad kažin ar daugiau galėtų tilpti į pusę metų. Taigi pirmą praktikos dieną pradėjau viename ofiso gale, o pabaigoje jau atradau save po truputį atkeliavus į visiškai priešingą jo pusę. Nebeliko neistyrinėto ofiso perimetro, nepažintų mūsų ar gretimo ofiso kolegų.

Labai džiaugiuos, kad ši praktika davė ne tik neįkainojamą galimybę dirbti su didelės svarbos projektais Olandijoje ir visoje Europoje, bet ir semtis žinių ir idėjų dirbant su kolegomis, kurie tapo draugais ne tik ofise bet ir už jo ribų. Taigi tai buvo taip pat puiki galimybė praplėst akiratį ir įgaut naujų pažinčių, o gal ir draugų visam gyvenimui.

Dalinuosi dar keliais įspūdžiais/nuotraukomis iš šio rudens ir sakau, kad buvo verta!!!

...skatyti toliau...

Nuo paskaitų įrašų iki elektroninio triukšmo, nuo egzotiško folko iki eksperimentinės elektronikos. Išklausykite trumpą mixteipą kurį sudėjau iš įvairiausiuose Berlyno užkampiuose atrastų kasečių medžiagos.

...skatyti toliau...

Post-šventiniai mėnesiai skriete praskriejo ir atvijo į Leonardo pabaigą, paskutinįjį savaitgalį paminėjom architektų vakarėlyje su vienu virtuvės šefu būryje, kas buvo visai įdomu mums, bet nežinia kiek jam.

...skatyti toliau...

Graikė buto draugė sakė, kad niekur Briusely nematė pirkti Briuselio kopūstų. Aš mačiau, bet vis dar nežinau, kodėl jie „Briuselio“.

Ona, Leonardo bendražygė, sakė, kad per Briuselį kažkada tekėjo upė – tiesiai per vidurį miesto – vėliau ją užkasė ir dabar vidury miesto “teka” transporto srautai plačia Anspaachlaan gatve.

Visi sako, kad atvažiavus į Briuselį reikia valgyti moules (midijų) ir kažkodėl geriausia jų valgyti arčiau kanalo (kurgi ne, neduokdie jas iš to kanalo būtų ištraukę: nieko gero iš to kanalo – man patarė į kitą pusę kanalo geriau nekišt nosies, o jau tuo labiau negyventi – „nebent užtruktų tris minutes nuo kanalo iki namų su dviračiu“.)

...skatyti toliau...